Klaidžioju po klaikią tamsą...
Mišką. Lauką. Karstą.
Stringa gerklėj balsas.
Miršta žmogiškumo pradas.
Baimė stindgo mano kūną.
Šypsosi bedantė mona,
Šoka man vilioja, šoka...
Pasidavęs keistai tamsai
Užmirštu pasaulio tvarką
Atsiduodu savo monom...
Ir džiauguosi keistenybėm:
Miško dieviškom gerybėm
Tamsumos vaiskiom grožybėm...


veto


