Tada kai lyja nejauti
Žibuoklių kvapo kambary.
Mėnulis šviečia į akis
Vėl primena sapnus.
Maži lašeliai barbena į langą,
Medžių šešėliai žaidžia tamsoj.
Mažytė mergaitė sėdi kamputy
Bijo ji baisiosios audros.
Tada kai lyja negirdi
Muzikos grojančios arti.
Blaškosi siela nerami
Tarp sienų keturių.
Nebijok ši naktis greit praeis,
Jos kerus vėl pakeis kiti.
Ši naktis tokia viena,
Kitos tokios nebus niekada.
Nebijok ši naktis lietaus nuplauta,
Medžių šešėlių išpaišytas paveikslas...


Bevardė žvaigždė








