[Už vartų ]

Ar pameni, ieškodamas vilties
Vis klausdavai savęs daugybę kartų
Kodėl, žmogau, toks vienišas jauties,
Kodėl jauties lyg būtumei už vartų.
Kiekvienas žingsnis tampa lyg žaizda,
Šviesos šešėlis slystant lango rėmais
Įsminga, kiaurai verdamas tave,
Ir tu jauties lyg pats save ištrėmęs.
Eini ir bėgi, klaidžioji keliais,
Esi nenuorama, veržlus, bebaimis.
Tiki savim - ne laiko pranašais,
O taip ir nesulauki savo laimės.
Kai ji šalia, ją net paliest bandai,
Kai su draugais susirenkat prie stalo,
Suspurda tavo rankų liečiama
Ir nuslenka prie kito stalo galo.
Gal per anksti. Gal kitame laike,
O gal tiesiog tos laimės neužtenka,
Tik nežinia kodėl kaskart tave
Ta išdiduolė ima ir aplenkia.
Ar pameni, ieškodamas vilties
Vis klausdavai savęs daugybę kartų
Kodėl, žmogau, toks vienišas jauties,
Kodėl jauties lyg būtumei už vartų...


egle