Sėdėjau ir valandą maigiau spausdinimo mašinėlę. Lėtai pažvelgęs į jau cigaretėmis dvokiantį popieriaus lapą išvydau tik daug beprasmių raidžių, nelygiai nugulusių popieriuje. Užsidegu dar vieną cigaretę. Įsidedu naują lapą. Bandau rašyti, tačiau mintys nesilipina. Kažkoks kotletas be krakmolo. Padrika smėlio sauja nesuglaustose rankose. Perpykęs sviedžiu iš visų jėgų mašinėlę į kambario sieną. Pribėgęs imu spardyti, daužyti kumščiais, rėkti. Į krumplius įsminga kažkoks gelžgalys. Baltą sieną nudažo nevalingai plūstantis mano kraujas. Nesustoju daužyti. Rėkiu taip, jog begalinė kančia pradeda smelktis į mane per odą. Vis dar daužau. Neskaičiuodamas nei laiko, nei smūgių, nei jėgų. Išsiliejęs rašalas ištepa rankas ir pasipila ant grindų. Viskas. Nafik viską. Mašinėlę. Gyvenimą. Jausmus. Springdamas ryju iš užsiversto butelio vyną. Lakte laku. Kaip gyvūlys. Apgailėtinai raudodamas čiupinėju veidą ir netikiu, jog esu. Jog kvėpuoju. Jog raudu. Sviedžiu prie kojų gulintį butelį į sieną. Paėmęs šukę, braižau sau blauzdas. Skausmingas pasitenkinimas užlieja nuo kojų ir slenka aukštyn. Staiga, apkabinęs mašinėlę, sviedžiu ją pro langą, kuris su visais rėmais krenta laukan. Šūdas. Užmušiau kažkokią varną. Stiklas ją perrėžė pusiau. Dar viena šukė sminga man į delną. Pradedu laižyti purslais srūvantį kraują. Aplaižau dantis. Stveriu strypą, rastą ant grindų, turbūt tai viena iš mašinėlės dalių, ir nusitaikęs viliuosi, jog bus gražu stebėti savo kraują ant grindų. Riešą perrėžia skausmas. Traiškomų kaulų garsas nuaidi priemenėje. Buvau idiotas, jog nekreipiau dėmesio į rakto aimaną spynoje. Aš kovojau. Tikrai grūmiausi iš man dar likusių jėgų. Bet prieš jo jėgą atrodžiau, kaip mažas geltonpūkis vyščiukas, pasmerktas vieną dieną būti nupenėtas ir patenkti ant kieno nors stalo. Trenkiau jam, tačiau dantys, turėję kristi kaip filmuose, nepajudėjo iš vietos. Veikiau nuo mano vaikiško tekštelėjimo jam veidan, tik seilė sugebėjo išsprūsti ir tekštelėti ant grindų. Jis užlaužė man ranką, o žandikaulį iš visų jėgų įrėmė į grindis. Atsuko mane. Mačiau jo nesuprantantį gražų žvilgsnį į mane. Apžergęs mane, jis pulsavo krauju, karščiu ir sąmyšiu. Pajutau jį ant savųjų lūpų. Įsisiurbiau į jį. Rankomis glamonėjau jo garbanas. Jaučiau jo tvirtas, bei vyriškas rankas, slenkančias manimi žemyn. Tyliai sucypiau, kaip mažas vaikas. Niekad nemaniau, jog seksas su juo bus toks malonus..
Kažkoks keistas ir padrikas tekstas. Aišku, neįtikino absoliučiai niekas, nei staigus įtūžis dėl to, kad negimė literatūrinis šedevras, nei visas siautėjimo su susižalojimais aprašymas, nei tuo labiau visa tai užbaigęs susiseksavimas.