kam kalėdos:)

einu tolimu pasaulio pakraščiu, aplink daug įvairiaspalvių veidų, tik tavo tolimas ir taip reikalingas, toks be galo mylimas ir nepamirštamas, man teliko atmintyje, jau niekada nebebus taip kaip norėjome.. nebeišvysiu tavo nepakartojamos šypsenos, kuri mane pradžiugintų, kad ir kokios būtų negandos, kad ir kaip būtų sunku širdyje ar kaip besijausčiau neapsakomai gerai.. (KAM) kalėdos, kaip tikėti stebuklais, (NE) įmanoma, tik kai žinojau, kad būsime kartu galėjau tuo tikėti.. dabar žinau- niekada nebebūsiu tuo, kuo buvau ir kuo galėjau būti.. Ir tie perkreipti nuo džiugesio šventiniai veidai mane jau ima erzinti.. tiek daug gražių, puriu sniegu pasipuošusių karališkai išskleidusių šakas eglių, kiek žėrinčių lempučių.. taip norėtųsi vėl išmokti džiaugtis ir tikėti, kad svajonės pildosi.. stebuklų būna.. bet ne mums..

paimk mano ašarą ir tegul ji kaip krištolas tavo delne, primins mane..

stebuklingų svenčių..