Purvinos Kalėdos

ant stalo pora žvakių
pusiau sudegusių senas
apgriuvęs pečius mirkčioja
bando skleisti šviesą bet
visur purvas tik kur ne kur
lyg mėginta nuvalyti dulkes
nuodėmes girtos rankos antausį
tėvas geria degtinę
dideliais gurkšniais protarpiais
murmėdamas vaikai strikinėja
aplink kažkokį medį net
neaišku eglė ar pušelė
motina pjausto kalakutą
susitraukusį bespalvį ir
nesvarbu kad už paskutinius
pinigus juk šiandien Kalėdos.