Kai šiapus ir anapus scenos
Tu kupinas tik piniginėj,
O mano storas senas grimas
Tikru juoku nesidalina,
Taip norisi tave prarasti,
Pamest lyg sraunią žodžių tėkmę
Kad kitąkart minty suklupus
Tavęs giliai nebegirdėčiau.
Kad liktų tik artumo aidas,
Iš tolo žiūrintis į šviesą,
Gal laukiąs kol vidun pakviesiu
Ir pasikoręs neįleistas.
Anapus, o gal šiapus scenos
Vynioju svetimą likimą,
Ir kaltu nukapoju grimą,
Krūtinėj išskobiu areną.