Žavesys Mano Akimis

Esu:
Variniai lietūs krankliais nudabinti
Įsirėžęs sustoju veidrodiniam asfalte
Akimirka žavia, Mefisto! Pakimba
Pasididžiuodamas primins jis mano gimtąja kaltę

Prisimenu:
Man sake laimingas būsi.. Kadanors.
Man rodos laimingas būsiu kai mirsiu
Nematyciau moralės padangėj parodijų
Būtis, kirminam savo mėsą maitinsiu

Būsiu:
Kančia generuoja instinktą gyventi
Aš nukertu klausimus ironišku šypsniu
Kaltė ir tiesa gali garbingai apakint
Pagiringas lietus nuramina kas žingsnį