tikėjimai

tu nepasibaigei
ir užsimerkus
vėlei srūvi
šviesa šilčiausia
tik nujaučiama tiesa
kuri kaip norai turi galią skristi
palikę daiktus praeičiai
taip kūną mano
trupinį nuo nebuvimo atrakina
prasegęs odą
išleidžiu tolstančių pulkus
tu nepasidavei
ir atsimerkus
įkvėpimas
esi tąsa manęs
skaisčiausia laukimu
naktis