Ožio bučinys

Dėl vienos sekundės virš vandenyno, ne lašu,
O Viešpačiu aš eičiau, su tiesos sparnais,
Aplenkčiau melo bangą, skęstančius laivus lydėčiau gailesčio žvilgsniu.

Dėl akimirkos puikybės, dėl smailių ragų
Ir pilno pykčio juoko, užsiliepsnojančios širdies.
Paimčiau į rankas botagą, ir pliekčiau, kirsčiau kol nebeliks židinį anglies.

Dėl teisės, kurią man sugalvojo, dėl sąžinės, kurios niekad nemačiau
Ir visam pasaulyje pasklidusio vertibių maro
Dėl laiko tarpo tarp akies mirksnių, aš parašysiu savo komentarą