labas, veronika,
koks kvailas spektaklis —
dvi monodramos
ant gretimų scenų —
sunku susigaudyt,
paprasta išsinarinti akis
štai taip ir gyvenam,
taip ir gyvenam —
labas, veronika,
akmuo gerklėje užauga,
išauga visą tave
labas, veronika,
žinai, kad suklydai,
pamildama akmenį,
pamindama pačią save —
akmuo iš gerklės
nusileidžia į sterblę
labas, veronika,
sunkūs atėjo laikai,
štai —
nebepriglaus tavęs upė
ne-mu-no-ne-mu-ne-ne-mu-nu