ganėtinai skambios eilės, lengvai sukrintančiu ritmu. Sakyčiau, to įsimintino turinio sunku surasti. Kas mintyse ilgam užstrigtų. Man eilės patrauklios sklandumu, tapomo paveikslo vaizdu, pagauta nuotaika.
Jeigu buvo norima su 12 eilučių papasakoti Sibiro legendą, tai jau per drąsus noras, nes nieko panašaus į legendą nesimato ir nesijaučia. O jeigu to nepavyko padaryti, tai pakako pavadinti tą eilėraštį arba kaip tiksliau pasakyta "eiliuką", tiesiog "Sibiras", nors ir to sibiriškumo nesijaučia. Drąsiai galima pavadinti ir <Žiema Labanoro giriose> ir būtų neapsirikta. Matosi, kad ir autoriui ir komentatoriams ne tik, kad neteko pabuvoti Sibire, bet net ir Sibiro ribų nėra pažinę. Cha, cha, cha... ga, ga, ga... juokias Sibire taiga.
Kadangi man teko lankytis sibire, tai galėčiau pasakyti, kad parašyta panašiai, bet galima rašyti dar daugiau ir aštriau, o kartu ir jausmingiau. Jūsų eiliukas patiko, gražiai pateikėte tą, ką norėjote:)