Linguoja berželis prie kelio ir saulė senai vakaruos,
o aš nesiklausdamas kelio tave, prakeiktasis, vejuos,
šalia, prie prie popsuojančio kelmo, karti, oi degtinė karti,
Mane greit koks draugas pakeltu, bet mirę bjaurybės visi,
ir karčiamą myliu be meilės, tik nevogiu tamstai gėlių,
Patinka ir miškui tos eilės, kai grįžtam namučio kartu.
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2009-12-08 07:35
Silpnas, labai silpnas:)
2009-12-01 22:07
Apie kuryba as cia.
2009-12-01 22:07
:) Dekui Juozupukas. Visi taip ir bando izvelgti ka nors blogo, o juk nera sunku pasistengti ka nors gero rasti :)
2009-12-01 18:27
Bet "...o mirę bjaurybės visi,.." visai gražiai ir taikliai. Ir kaip čia galima neįžvelgti jausmo? Juk autorius ne pykčio vedinas kaltina draugus mirtimi, bet prislėgtas elegiškos nuotaikos ir nuoširdžiai gailisi tų, kurie ne laiku paliko šią ašarų ir kruvinų kovų už išlikimą areną. Nuplėškite nuo savęs abuojumo kaukę ir tyrinėkite gyvenimą ne mistinį, ir ne mitinį, bet tą kuris supa tave.
2009-12-01 16:40
miškui gal ...
2009-12-01 13:16
tokius menus pasilik sau prie užstalės.
2009-12-01 12:15
Pailsek Geyndalfai :D Girta tautosaka cia, jei nesupranti ir net nesistengi tai kad isvis komentuoji. ;p
2009-12-01 11:22
visi bjaurybės mirę. ;D
2009-12-01 11:02
Elegija
Rausvėja berželis prie kelio,
O saulė seniai vakaruos...
Ašai nematydamas balų,
Namo be draugelio velkuos...
Popsavo merga karčiamėlėj,
Gal valandas dvi, ar gal tris?
Garsų kvaituly susivėlęs,
Išstumtas buvau pro duris...
Prie beržo šiaip taip priropojau,-
Karti, oj degtinė karti...
Popsavo šis medis, jam plojau,
Bet bičo nebuvo arti...
Myliu karčiamėlę be meilės
Ir draugą-berželį myliu,
Džiovina šakom mano seiles -
Glaudžiuosi prie jo ir verkiu...
2009-12-01 10:36
Girta tautosaka, taip išeina, a? :)
2009-12-01 10:05
jovalas girtuoklinis. 1