Mes sunkiai randam
Kelią nuo žmogaus
Iki Dangaus...
Iki širdies
Ir nuo širdies
Sunkiai renkam
Vis rečiau švelnesnį žodį
Vis rečiau
Aukojam
Dangui
Žmogui
... Ir sau pačiam...
nenuskambėjo kaip eilėraštis. tiesiog kaip pastebėjimas. kurį mielai skaityčiau parašytą ant rasoto lango. arba sniego. pamąstymui tema gera. bet deja supratimo kaip tai patraukliai išpildyti - kol kas dar nėra.
na taip - tai mintis, moralas, tiesas. Tačiau jokiu būdu ne eilėraštis, ne meninė poetika. Pačiame kūrinyje net nėra lyrinio subjekto. Mintis - teisinga, gera, reikalinga, bet ne meniškas. Ačiū ir už tai. :)
1.