Tautos žvaigždė

Nuo Kęstučio kardo ašmenų
krista riterių pulkų,
kad Paurimos šviesa
neužgęstų niekada.

Viltinga karžygio drąsa
Birutę išplėšė jėga.
Ant Galvės ežero bangų,
meilės, džiaugsmo valandų,
gimė Vytautas vardu.

Ąžuolo legendos Lietuvos
jaunystė- ginklai, mūšiai nuolatos:
gaisrų pašvaistės žemaičių kaimuos,
pusbrolio klastos didžios,
sūnelių netekties skaudžios,
krūtinėj vis stipriau liepsnuos- ateitis tautos.

Vaizdingoj žemėje Trakų:
parsivežtu iš stepių tolimų
išminčiu Turganu Mirza sutiktu
prie jurtos, vėliavos žalios
apie ateitį kalbuos.

Perkūnas ir Paurima, Alachas ir Kristus
juk Mesijas vienodas:
priimsiu į namus.

Vytautui pakirto žirgą prie Vorkslos,
bet staiga prijojęs Bielskis savąjį jam duos.
Pats likęs pėsčias ir varguos
sugrįžo į tėvynę- žemę Lietuvos.
Ąžuolui surengė mirtį Krėvoje,
bet jis jos išvengė- lietuvaitės globoje.
Juo tikėjo priešai,
žmonės paprasti,
kad jo rankų riešai
laisvei paskirti.