Nutapysiu Tave, kaip pavasaris lietų nutapo.
Ant žalio, kvepiančio jazminais, sielos lapo.
Drugių sparnų vaivorykštę įpinsiu,
Atvaizdą blyškų skliaute užrakinsiu.
Nupiešiu Tave, kaip naktis sapnus nupiešia.
Tava ugnis, paklydus kelią man nušviečia.
Tas atvaizdas per amžius nenugels, nebenuvys,
Jis mano širdžiai bus lyg švyturys...