Nugulėtais šaligatviais ateisi,
Nešinas ryšuliu mėlynų žiedlapių
Vėl dangaus obelis skabei – sakau,
Tada pažiūriu į tavo paklaikusias akis
Ir prakaito lašus ant gražiausios kaktos raukšlės
Nesuprantu, ar muštas, ar mušęs
Visom akių lėliukių spalvom,
Susisuki cigaretę iš mano plaukų, patrauki,
O dūmas sklinda iki pat pirštų galiukų,
Tada išnyksta, įsiskverbia pro purvinus batus kažkur į žemę,
O gal į dangų.