Pūvantys lapai!
O ji sako: Ruduo!
Krintantys ir į žemę dūžtantys lašai.
Vis greičiau ir greičiau.
Bėgs ir bėgs, o aš nepavysiu.
Keikiu tą dvoką!
O ji sako: Nekenčiu rudens!
Jau be lapų nuogi, tartum, išsirengę medžiai.
O ji sako: Man liūdna!
Pirmas sniegas kausto žemę,
aplink nieko nėra tik medžiai ir ji.
O ji sako: Viskas netikra!
Nusidažė raudonai pastelinių spalvų paletė.
Ruduo tariu ruduo!
O ji sako: Viskas neranda prasmės, spalvos nyksta, lieka balta balta...