Sustojęs ant tako klausai,
Kaip žyra stiklas spalvotas,
Nepavyko ir vėl dangaus pūtikams -
Sudaužė grafinus dieviškus.
Šukės dyla į purvą, į tamsą,
Bandai dar kruvinomis rankomis
Sugriebt paskutinę, gražiausią,
Bet išsitaško purslais sidabriniais
Ir degina veidą
Delnais dar užsidengi akis paskubom, bet
Vėlu - nebepamatysi amžinybės.