Apgavystė

Užtino akys nerimais mėlyniausiais
Kam gyva palaiko angelas juodas
Žmogiškieji skausmai man visad mieliausi
Sidabriniu dangum pasitinka mus gruodis

Kam klausinėji prasmingai kaip kalnas negyvas
Mane domina viskas, nes gimiau tarp žmonių
Egzekucijon siųskit manąsias vertybes
Poetą ant kryžiaus, visus vienu vardu

Visa kas mimika kelia didingai pabodo
Juokingai neguodžia jog šitoks ne vienas
Aš taip pamėgau tą veidrodį kur grožį parodo
Išdidžios nesąmonės drebina sienas