Mes

Plyštančius
Degančius
Gailestį nešančius
Kerta ir kerta
Šviesos nebematančius.
Suskausta
Nutyla
Jeigu šauksim nebyliai
Gal ne mus,
Gal ir mus.
Šaknį palikę,
Mirtį sutikę,
Per miško takus
Niekadėjai pražus..!
Ir vėlei iš naujo atbus.
Be minčių,
Be vilčių,
Tiesiog plieno šalčiu
Kaklą palies.
Ir pabėgs.
O mes merdintys,
Gedintys,
Brolių, tėvų.
Negaila, patręšim.
Į mirtį atvesim naujų atžalų.