Krislas gintaro skaidraus,
Lašas balzganos delčios.
Viską sumaišyt sidabriniu dalgiu
Ir įmest žiupsnelį marių smėlio.
Suputos, suoš, suūks pelėdos,
Miško pušys rankom sušlamės,
Ir atskries Šiaurys, Vakaris,
Sužibs aukso žvaigždės naktyje.
Nusidrieks sapnai per horizontą
Ir drugių sparnai upes užklos.
Žmonių lūpos nevalingai užsivers,
Tik jie žvelgs akim stiklinėm
Amžinai...


Lessien


