Rašykui

Ekspromtu kilusi mintis,
Tarsi  grynuolis nešlifuotas,
Dienos šviesos jis neišvys,
Jis bus išpeiktas, išbrokuotas.

Gal tik po metų ar kitų,
Kažkas kapstysis po archyvus,
Krūvoje popierių senų,
Suras eilėraštį nebylų.

Kaip geras vaisius jau prinokęs,
Galbūt ir kritikams patiks,
Visi rašykai ims spėlioti,
Kas jį galėjo parašyt?

Skiriu aš savo šį ekspromtą,
Visiems, visiems be išimties,
Ir tiems, kurie jo nesupranta,
Ir tiems kas ranką jam išties.