kai dagtį išoperavo
liko tik krėslas
ir patalas liko
jaučiu kaip naktį sumerkus pamažu gęsta.
peršti kai trupina druską
bet sako, jog taip ilgiau dega.
kvailys vakar buvo
apykakle balta
vis rankom mosavo ir vandeniu taškės
-brolau, žinai žmonių kalbą?
atsimenu tave,
penkias vasaras viešpaties vaistinėj
-nurimk.
o aš jam skruostus raudonu dažau...
kojūgaly ąžuolas auga
šakose paukštis popierium glamžytas
ant skiaučių po maldą
ir šypsos.