Tamsūs naktiniai slibinai,
Pasislėpę už spintos,
Šaltos krištolinės ašaros,
Lyg stiklo karoliukai pažirusios.
Ir šnabždesys tylus,
Raminantis jo balsas,
Kviečia nebijoti,
Ateiti... Skausmą praeityje palikti.
Ramina, drąsina ir guodžia,
Viltingai įkvepia...
Atrodo, tiesia į tave rankas,
Lyg norėtų apkabinti.
Girdi balsus, žingsnius, šnarėjimą,
Jauti keistus jausmus, kurių nemėgsti.
Bandai pasislėpti, savęs pačios nebegirdėti.