Rašyk
Eilės (75380)
Fantastika (2217)
Esė (1518)
Proza (10635)
Vaikams (2540)
Slam (50)
English (1161)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Po temstančių dangum iš lėto žiebiasi gatvių žibintai, žvarbus rudenio vėjas nešioja pirmus gelstančius lapus, o užsižiopsoję paukščiai paskubomis nešdinasi į pietus.
Į tuščią šaligatvį įžengia žmogus. Susiraukęs kažką po nosim bamba nepatenkintas ir vis greitina žingsnį, kol pasileidžia bėgti:
-Pralenksiu, tuoj pralenksiu! Tu tik žiūrėk! A, tas bjaurybė ilgai netemps, žiūrėk, tuoj suklups!
Jis vis greičiau ir greičiau vienas bėgo tuščiu šaligatviu, akyse nespėjo kauptis ašaros, nes vėjas jas iškart išblaškydavo. O kai kūnas galutinai išseko, žmogus iš lėto krito ant kelių ir suglebo. Net verkimui neliko jėgų. Tik klūpančio prieš gyvenimą žmogaus siluetas.
Nieko sau vaizdelis. Ypač, jei tas žmogus esi tu pats...
2009-11-01 20:05
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-11-01 21:06
vilnelė vėl
toli dar iki prozos. bet kokios rašliavonės savaime nėra kūryba. kuolas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą