Santarvė su bedugne
Slinko laukiniu džiaugsmu
Mėšlungio išlaižytom akiduobėm
Brisdavo senovinė skrynia
Padėvėtų minčių turgun
Vėlės ilsėdavos
Retsykiais moteryste pakibdamos
Praeities „gal“ labirintuos
Ir krapnodavo saldžiasūriu lietum
Ant plikų žvakių liepsnų