Atsigaivinti

Stoviu apsivilkęs sudilusiais cirko artisto skarmalais
Žiūriu pro amžinai įskilusį langą ir kvatoju,
Pasikabinęs sulipdytą gyvenimo vitražą -
O jis smaugia, sminga aštrūs galai į mano pilką kaklą,
Sudiržusį nuo blausių žibinto aimanų.

Smilksta po minutę mano vienatvė
Nelyg durpių smilkalai, plikytų ryžių dubenėlyje.
Karštu magnolijų aromato vašku apipilu
Akis
Delnus
Kojas

Budistai sako, kad gyvenimas - kančia.
Noriu bent kiek atsigaivinti.