dėkingas.

Buvau laidotuvėse savose,
Vakar, berods.
Ten gulėjęs kūnas su sielos puse
Tiek pat paros

Man pasirodė kažkur matytas,
Kaip ir žmonės, kurie kartojo mano vardą vis,
O aš tylėjau, tarsi būčiau kažkas kitas.

Aš nežinojau, kad tiek žmonių, kuriems rūpiu
Ir esu, matyt, kažkuo brangus
Yra. Ir štai - visi jie čia ir aš tarp jų
Ir nebemielas man dangus

Ar pragaras.. Maldauju, prašau!
Aš tenorėjau nušluostyt ašaras nuo brangių veidų,
Pasakyt, kad grįžau.

Tačiau taip ir likau neišgirstas,
Kaip ir kiti stengiaus pamiršt kas esąs,
Nes manęs nebėra. Staiga visi išsiskirtė,
Kažkas išjungė šviesas.