it sniegas ant korio

2009 10 25 (2)

tas jausmas
it sniegas ant korio,
kai norisi šaukti
ar šuviu išbaigti
paskutinį atodūsį
jausmo. Po truputį
nebelieka skirtingų
istorijų sviete.
Nebelieka...
regėjimų.

Skirtingi veidai
išsilieja, kaip
svaidomas tušas
šešėliuose.

Nieks nebeprašo
užeiti, šaltyje
paklydusį keleivį,
nes namai, tik tai man
iš plytų ir stiklo,
be gyvybės, be akordų
kirbėjimo stygose.

Nesugyvenamas
Balsas praneša mėnuliui
skirtingi, tik dūžtančių
sielų atstumai.