Be praeities

Jeigu laiko chirurgas  man  atmintį išoperuotų–
Nešnabždėtų    sakralinis tekstas  saldėsiais ausy
Iš palaimos etapo,  prisodrinto  paryčio  juoko.
Visiškai  įtikėčiau, kad žmonės paveiksluos - tikri.
Kad yra didi Meilė, yra ir mesje Nuoširdumas
Bei puotaujančių salėj drabužiai  tokie paprasti,
O  tapyti veidai susilieję  be jokių karūnų,
Be konkursų, kur vienos gražuolės kitų priešaky.
Būtų dienos be melo – trumpai tokios dienos pabūtų –
Tavo sniegas be kruvino pėdsako gultų gatves,
Vėlei  eičiau, kol tu  įviliotum į kalbančią žūtį –
Kad  klausyčiaus sakralinio teksto – kartočiau ligas.