Siela išsiskleidžia orchidėjos žiedu,
Minčių galia paliečia tavo kūną.
Ir vėl sapne?
Kvėpavimas užšalą speiguotą dieną...
O žiedas tyras ir trapus,
Palietus ledo rankom - jis sudžius...
Ir tik jausmų jėga galėtų atgaivinti žiedą
Šerkšnu apjuostą žiemą.
Ar realybėje ar sapne?
Stebėjai jį, kartu ir ją,
Ne proto ribose.
Sekioja viesulas, klaidina ją...
Jis toluma...
Mergaitė pasiklydus orchidėjos labirinte,
Pavirs vaniline paukšte,
Ir skris į tolumą...
Visa tiesa orchidėjos baltame žiede.
***