Asas
Šaltas vėjas kaukia kelyje,
Tu skriejai laisvas virš miesto šviesų,
Jauteisi asas sferoje šioje,
Tačiau minty tik įkyri gaida: kodėl ne aš, o Tu?
Žingsnis vienas tarp šių padangių nuo tamsos,
Palikai Tu ryškų, liepsnojantį spaudą mumyse,
Pasiglemžė Tave žodžiai padiktuoti juodosios tiesos.
Neteisybė! Sušuksiu sėdinčiajam danguje.