nuriedėjo veide idrėkstu ilgesiu
lašelio kelionėj pamestas žvilgsnis
sumirgėjo tie garsai
lūpų kampučiuose
išėjo ant šalto betoninio grindinio
su rudenio vėjais
išvaikščiojo lapus
akys ieškodamos tavo pėdsakų
ramus
ir bemiegis laikas
būties tvirtovėj pilna alaus puta
garsų sinfonijoj pražydo
mano tavo nauja tiesa