Tavo zvilgsnis tasyk buvo pilnas Vilniaus gatviu ir vidurnakcio sviesu, tavo pasiklydusios mintys ieskojo kelio i namus, o kunas ieskojo mazos mergaites, tarp siuarejanciu senamiescio gatveliu .
Jau leidziasi tavosios kudikystes saule, jau laikas but kartu . Sugriski mano pauksti, tariu nesuprantamu balsu, grisk!
Bet tu tarytum vejas, kuris tik retkarciais mane aplanko, tu tarytum banga, kri nubloskia jausmus toli toli . Tu tarytum liepsna deginanti visus pakely, bet ir pavasari prabundantis kadagys, gal net lelija ... tai tu ...
Jau leidziasi tavosios kudikystes saule, jau laikas but kartu, nors minutelei dabar isimylek sia akimirka, kol dar neprabudo visos tiesos, nuklysk su manimi ten, kur spengia miesto tyla, kur spindi amzinas Dabar . Nekenciu vienatves, ji suteikia laiko nereikalingiems apmastymams, sustoju laike su tavimi mano meile, su tavimi mano jaunyste ...