Akmuo nemoka plaukt.
Senatvė - irgi.
Gili gelmė lig dugno nuleista.
Tačiau širdis gražiai pasaulį girdi,
Auksiniais žodžiais rudenio
Atsiliepia daina.
Atsiremiu savim
Į klusnų žodį,
Šiandien dievų daugiau -
Jau vieno neužtenka.
Ir išeinu į Nemuną giedoti
Per aukštą dangų jo,
Per rudenį, per lietų...
Čia visko tiek,
Kad nieko jau nereikia –
Tik būt savim
Ir neužmiršti kuo buvai.
Lietaus upeliai suplaukia į laiką
Ir, paukštį iščiulbėję,
Poteriauja vyturiai.
2009-12-22 15:24
Paprastas tuo, kad nepaprastas
2009-10-31 22:24
Skoningas, paprastume - tikrumas ir gelmė.
2009-10-30 15:22
Akmuo nemoka plaukt.
Senatvė - irgi.
- - -
man jau ir tiek užtektų :)
2009-10-30 14:11
"auksiniai žodžiai", "paukštis iščiulbėtas", "gili gelmė" (o gali būti sekli?), etc. mano receptoriais vadovaujantis,- pakankamas metaforų pluoštelis, kad eilius taptų neskoningas :)
2009-10-30 11:01
Labai patiko, toks plaukiantis tiesiai iš širdies.. respect:)
2009-10-24 20:44
Labai patinka, ypač pabaiga.
Plaukėm su kolegomis spalio 5 d. Nemunu nuo Birštono, tą gerumą iki šiol širdy nešioju. Prifotografavau gražių vaizdų, žiemai darbo turėsiu:)
2009-10-24 20:26
Aš neturiu komentarų. Kodėl taip?
2009-10-23 22:27
super. tik trupučiuką dubliuojasi pirmos strofos pabaigoj 'žodžiais' su antros pradžioj'žodis'.
2009-10-23 13:06
Tobulybės link.
2009-10-23 12:45
gražiai čia apie vyturius
2009-10-23 12:19
Viskas susmigo sielon. Puiku.
2009-10-23 11:46
Na apie vyturius pabaigoj pasakei...net karšta pasidarė.
Nuostabi ramybė, paguodžiantys žodžiai tiems, kurie, gražiausioje jaunystėje gyvendami, blaškosi dūšią pametę...
Būki, Pranai...
2009-10-23 11:37
jau pasakiau ,rodos, viską...
2009-10-23 11:26
Čia visko tiek,
Kad nieko jau nereikia-
Tik būt savim
Ir neužmiršti kuo buvai...Nepaprastai geros mintys, puiku. Patiko.