Ten, kur mano lūpos,
įmintas tavųjų šviesus raudonis.
Kur tavo nuoga paslaptis,
ten buvo mano glamonės.
O tie gelsvi kulniukai vis
kaukšėjo kaukšėjo šokdami lietuje,
Klaidindami seną rytojų.
Tik jau tos naktys
vargonais užgroja,
Apkabindamos
smilkstantį rūką...
Kur kvatoja sudžiūvusios
vaikiškos lūpos,
Kur nutrūkę pirštai raižo
belangę grotą,
Man bemieges naktis dabar
už bausmę parduoda
ištysus moteris.
Ties kaklu barzdota.