Atleisk

Atleisk...
Uz meile ta, kur širdį gelia,
uz svajones ir pasleptas mintis...
Atleisk, uz jausma, kur naktim uzmigt neleidzia,
Uz troskimus ir uz viltis...
Neteisk uz sielvarta, kuris daznai aplanko,
Issekintas ir purvinas mintis...
Neteisk, prasau, uz pikta, juoda meile,
Uz prarastas dienas, naktis...
Siandien tik tavo balto atleidimo,
Prasau, nes vel bijau, kad aplankys mirtis...
Mylet nemoku... ir uz tai atleiski...
uz tai, kad taip sugele netektis...
Kodel vel lyja asarom sidabro?..
Kodel jos duzta i saltas grindis?..
Atleisk uz meile,
Ji uzvalde siela mano,
Krutineje nebetelpa sirdis...

Isalkusi...
Tik sielvartu ir liudesiu turtinga...
Dar laukiau tavo ranku silumos,
Ir nebijojau nei audru, nei veju, nei ziemos...

Atleisk, kad tavo lupas palytejau,
Gyvybes tavo atsigeriau...
Zinau, iskaudinau, bet ir pati kentejau...
Atleisk...
Tik nemyleti nesugebejau...