Čia tikrai ne poezija. Nėra nieko kas sukeltų kažkokią reakciją. Bet sprendžiant iš reakcijos į jūsų komentarus siūlyčiau parašyt kokį "Absurdo filosofijos" veikalą ir tikrai ne rimuotą, nes poezijoje jūsų "blynai" labai svyla :)
Melynuke, "teisingas" eilerasti tai tera dar viena iliuzija, is kuriuos kaip matau nesugebate issikapstyti, is esmes tikriausiai atsirastu ir tokiu zmoniu kuries tas kates perlipimas ir butu panasus i simfonija, nes jie supranta, kad ir ta pati simfonijos savoka tera toks pat mastymo vaisius, kuris neleidzia eiliniam asmeniui pripazinti paprastumo.
Giminaite - akivaizdziai nesupratot kodel antra "nezudau" parasiau kabutese.....
Na rimuojas. Ko daugiau reikia paprastam eilerasciui, as ne poetas, ir kodel negalima pavadinti sito kurinio eilerasciu? Nes kiek ziurejau eilerastis = i strofas, del tam tikru priezasciu, padalintas kurinys...
Na rimuojas. Ko daugiau reikia paprastam eilerasciui, as ne poetas, ir kodel negalima pavadinti sito kurinio eilerasciu? Nes kiek ziurejau eilerastis = i strofas, del tam tikru priezasciu, padalintas kurinys...
Nemanykit, kad kiti nesuprantu Jūsų minties. Jie tiesiog nesupranta kurioj vietoj čia poezija. Aš irgi to nesupratau. Mintis sakykime gera, bet vadinti "tai" eilėraščiu...Jums pačiam nejuokinga?
Maniau, kad nesuprasite :). Esme, kad kadangi absurdo pasaulyje, tikrasis absurdo suvokimas atsiranda tik zmogui mirstant (t.y. mirtis yra kertinis akmuo), vadinasi zmogus, jo mastymas praktiskai gali daryti viska, t.y. lauzyti istatyta, krapstyti nosi visiems matant, tik svarbiausia nezudyt kito zmogaus, nesikist i jo gyvenima taip, kad kisimosi esme taptu kito zmogaus mirtimi. Tai mano filosofijos esme... Negalima naikinti kito, o visa kita yra leidziama. "Viskas yra leidziama".