Rudeninė pasakėčia be moralo (bet su kotletais)

Velkas šaligatviu
Tikras poetas
Kišenėj garuoja
Vištienos kotletas
Lapai gelsvi
Nuobodžiaudami krenta
Bangos putodamos
Tvatyja krantą

Akys paraudę
O rankoj pieštukas
Kaktą praskėlė
Žmonos kavinukas
Popieriaus lapas
Žaliuoja ant žemės
(Apspjovė žaliai
Valkataujantis senis)

Aš jį pakėliau
Ir išskalbiau jūroj
Žiūriu ir stebiuos -
Va koksai kalambūras:
''Birūte,
Nelauk manes, gryšiu vėlaj –
Petro jubiliejus.
P. S. Šaldytuvę yr kotletu,
Bučioju,
Tavo zūikis. ''