Keistas skausmas širdyje taip gelia,
Tu abejingai žvelgi į akis manas
Ir atrodo mačiau kadaise
Tavo akyse kelią,
O dabar regiu jas neapsakomai šaltas.
Taip daug norėta buvo pasakyti,
Deja, žodžiai sunkūs kaip akmuo...
Žinau, mane sunku tokią mylėti,
Bet prašau neleiski,
Kad širdin vėl belstųsi ruduo.
Žvelgiu aš į Tave, tačiau tyla...
Giliai širdy tikiu -
Tu nenori dar manęs paleisti.
Spengia žodžiai ausyse lyg įkyri nata:
Ar sugebėsi tai pamiršti ir tiesiog atleisti?