..........

Tas mažas savęs išdavimas,
Kelios ašaros akyse
Ir veidu tekantis grimas
Tai tik skausmo šešėlis trapus
Ir praėjusio griausmo aidas.
Ašaras vėjas išpūs
Ir išglostys kasas palaidas.
Išsivedęs ilgai negrąžins
Vis ieškodamas kelio į nežinią,
O paskui viltimis padabins
Kankintą ir niekintą sąžinę.
Šokinėdamas griovio krantais
Pabandys sugrąžinti į pradžią
Ir uždengs suadytais tinklais
Sielvarto gelmę skradžią.
Galiausiai namo parves,
Nupūtęs dulkes nuo tako...