P.S. Myliu tave, gyvenime

Krentančių lapų muzika. Ir atminty vis iškylantys seniai matyto filmo vaizdiniai, vėjo varpeliai, dovanojantys gražiausią melodiją. Jau ilgus metus jaučiuosi kaip to filmo pagrindiniai herojai. Tapusi nykštuku tarp milžinų, aš ieškau kertės užaugti. Rėkiu “Sveikas, gyvenime! ”, manydama, jog jis pagaliau pamils mane, nusišypsos ir palepins. Dar negreit suvokiau, jog tai aš turiu pamilti gyvenimą.

Arimuos šąlančios ramunės sunkus alsavimas. Skęstančiame laive nepajėgdama išgelbėti savęs, bandžiau prailginti gyvenimą kitam. Paskutinę minutę apšvietimas aplankė ir mane. Tam kartui išsigelbėjau.

O dabar… Girdžiu trypiamos žolės skausmą. Gerokai trumpini kelią. Girdžiu kaip lašai iš balos tekšteli ant batų.

Neišeik, aš nenoriu mirti viena. Naktį. Ant suoliuko parko pakrašty. Atvira žaizda širdy. Atsigręžiau į gyvenimą, nebepajėgiau ištarti, bet jis iš akių ir veido minos suprato, ką noriu pasakyti. P. S. Myliu tave, gyvenime.

…

Ačiū, kad likai.

Aš jau sveikstu.

Šiandien girdžiu drugelio sparnų muziką.