Aš tau, naktie, padovanojau
savo liūdesį...
Atsidėkodama įsodinai mane
į balto rūko valtį
ir lengvai pastūmusi
plukdei tolyn
tolyn
apsnūdusia upe...
Kiek daug eilių
apie tave sukūriau-
lengva ranka jas deginai
lauže saulėlydžio
mane užbūrusio...
Ir nežinau dabar
kokiam esu
krante...