žvaigždės neršia šuliniuose.
kibirą sužvangink –
spruks tuntas duburin – srovė nuris.
rentinį apžergęs mėnuo –
„ššš... – švaikštės neršia“ – sušvepluoja –
prie lūpų pirštą spausdamas.
spėk sužiūrėt – naivumas mailiaus –
gi priešų neatskirs – o varnos –
varnos ratais kraugeriškai krankia.
nebergždžias darbas – juk užslėgtų
stogai neparamstyti žvilgsniais ir raketomis.
pilnėja šuliniai tiesos –
dangus palinksta – susirenka ir sagstosi.
ir aš – budžiu – alkūnėmis ant rentinio – ū-ūū...!? –
tyla be garso čepsi.
taip mylime – karčiai akis nudelbę –
druska pabyra - ir paspringsta šuliniai.
tik varnos ratais – ratais apie širdį krankia.