Tu ateiki per lietų ir vėją,
ir ateiki per saulės ugnį.
Kai beržai bus šakas pakėlę,
Kai toli liks skausmų bedugnė.
Tu ateiki-čia rasos krinta,
Lietūs vilgo ištroškusią viltį.
Tu ateiki keliais pramintais,
Nebijodamas plakančių dilgių.
Tu ateiki-žaibai dangų puošia,
Šnabžda, ošia nakty ajerai.
Tu ateiki-širdis širdį guodžia.
Tu ateiki- juk čia mūs namai.