Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Pažinojau ją iš knygų viršelių, televizijos laidų ir kūrinių aptarimų knygų mugėse. Man ji atrodė be galo įdomi, tolima ir nepasiekiama. Literatūrinių vakarų metu sėdėdavo pirmoje eilėje ir kalbėdavosi tik su kunigais.
Buvau perskaičiusi keletą jos knygų, kurios man kėlė nuostabą ir susižavėjimą. Kartais paslapčia piktinausi jos herojėmis, kartais stebėjausi autorės išradingumu. Keistai atrodė įvairių augalų mistinis įpynimas į tekstą per kūrinių veikėjus. Pastebėjau, kad dažniausiai tam ji naudoja pakalnutes, kurias mes vaikystėje vadinome konvalijomis.

Neturėjau vilties, kad kada nors susitiksiu akis į akį, persimesiu žvilgsniu ar pasikalbėsiu. Amžiaus skirtumas, galbūt pažiūros, kelionės, kuriose ji paskutiniu metu ilgokai užtrukdavo, o gal ir gyvenimo būdas, požiūris į literatūrą mūsų tikrai nesuves.

Kartą pamačiau ją einančią kita gatvės puse. Žinojau, kad gyvena netoli tos vietos kur yra mano darbovietė. Vidutinis ūgis, lengva eigastis, gaivus veidas, elegantiškas ilgas paltas ir skrybėlė, veido bruožus paryškinantis makiažas priminė prancūziško tipo moterį, kurios veide švietė nenusakomas lengvumas. Jos esybė tarsi bylojo: esu laisva ir niekam neskolinga, net gyvenimui. Aš, atvirkščiai, po ilgo žiemos gripo vos vilkau kojas įkalnėn. Buvau įsisiautusi į storą kailinį puspaltį, todėl priminiau seną paliegusią, gyvenimo nuvargintą moterį. Ji atrodė jauna, žavi, nenuspėjama ir labai paslaptinga.

Keista, bet pradėjau ją dažniau sutikti gatvėje, vos ne akis į akį. Pasižiūrėdavome viena į kitą giliais tyrinėjančiais žvilgsniais ir nueidavome tolyn: tarsi du laivai praplauktų priešprieša į savo uostus, tokius skirtingus ir sunkiai kam nors įsivaizduojamus.

Pagaliau pasirodė visų labai lauktas jos paskutinis kūrinys. Buvo paskelbtas knygos pristatymas skaitytojams ir aš staiga sužinojau, kad po vakaro, į kurį suplaukė minia gerbėjų, ji buvo išvežta į ligoninę. Plaukė neramios ir slogios žinios apie jos sveikatą. Skaičiau jas ne tik su nerimu, bet ir su vilties kibirkštimi. Gaudžiau kiekvieną smulkmeną, siųsdavau jos pusėn maldą vakarais, pervedinėjau pinigų į atidarytą sąskaitą ir tikėjau, kad išsikapstys, jei atlaikė keletą operacijų. O kažkur minčių gelmėse kaip ant uodegos užmintas žaltys raitėsi klausimas, kodėl mes niekada nesustojome pasikalbėti. Kodėl? Ir niekada jau to nebebus, nes vieną sekmadienio rytą internete perskaičiau žinią, kad ji išskrido iš šio pasaulio ir neaprėpiamas erdves.

Į laidotuves suplaukė daugybė žmonių iš viso pasaulio, o aš neėjau į jas sąmoningai. Norėjau, kad tas lengvos šypsenos, jaukumo ir nenuspėjamumo pojūtis išliktų visam likusiam gyvenimui, kad tie atsitiktiniai susitikimai gatvėje liktų atmintyje kaip šviesus nesusipažinimo ir paslapties paveikslas. Spėliojau, ar visada ji tokia buvo, ar visus sutikdavo ta paslaptinga lengva šypsena.

Praėjo dveji metai. Atostogavau prie jūros. Ant sanatorijos koridoriaus sienos puikavosi mano tolimo giminaičio fotografijų paroda. Iš nuotraukos paslaptingai žvelgė į erdves nutolusi mano pažįstama, o jos veide žaidė ta jauki ir paslaptinga šypsena, o šalia esančioje nuotraukoje ji su lygiai tokia pat šypsena veide buvo užsimerkusi, todėl atrodė tarsi mintimis išskridusi iš šio pasaulio.
Kartą vakare grįžau tamsiu koridoriumi į savo kambarį ir vienoje vietoje ant sienos įžiūrėjau keistą šviesulį. Priėjusi arčiau, išvydau pakalnučių atspindį šalia mano artimiau nepažintos pažįstamos portreto. Virptelėjau iš nuostabos, bet aplinkui daugiau nieko labai reikšmingo nepastebėjau. Ant palangių kaip visada žydėjo daugybė įvairių gėlių, kurių prieblandoje nebūčiau sugebėjusi atskirti.
Kitą rytą eidama į valgyklą ties portretu ant žemės pamačiau pribarstytų pakalnučių šakelių. O ant palangės, prie pat sienos, lyg ilgas šalikas visu ūgiu tysojo didelis raudonplaukis katinas.

2009

2009-10-15 11:12
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-11-05 11:52
Varinė Lapė
Gerbiamą J. Ivanauskaitę priminėt šiuo kūriniu... Ne apie ją čia? O gal tai išvis net ne apie tikrą žmogų, nežinau... Man patiko, sklandus pasakojimas ir įtraukiantis siužetas - norisi sužinot, kaip pasisuks herojų keliai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-10-16 21:52
Terė
Gražu, mieloji Radastėle, o gražu dėl to, kad nuoširdu. Ir viskas. Nėra daugiau jokių komentarų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-10-16 20:21
Valdovė
Gražus darbas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-10-15 21:56
Šnekorius
Nežinau ar čia proza, tad ir vertinti nesiimsiu. Šiap gražūs nors ir sumistifikuoti prisiminimai apie JUrgą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą