Tokia dalia

Stuksena kažkas širdyje -
Tai žingsniai gyvenimo kelyje.
Vingiuotas jis ir dar painus,
Sutinki kryžkelius sunkius.
Pasukt kairėn, o gal dešinėn?
O gal dar eiti tiesiai?
Tik sugrįžt atgal Tu negali,
Nors ant pečių jau metai ne vieneri.
Atrodo taip norėtus palakstyt dar basa koja
Vaikystės vasaros laukuos po gaivią rasą.
Bet rūpesčiai, paskendęs lygi kaklo
Nesuprantamuos darbuos,
Lyg pajuodęs dangus,
Vaikštai nerasdamas reikalingo tako.
O jausmai... jausmai,
Vis plūstantys šniokščiančiomis bangomis,
Gal jie blogas mintis į šalį nuvys?
Gal parudavusį rudenį sužydės sielos žiedai -
Raudoni, mėlyni, geltoni ir dar visokie kitokie
Meilės kupini garsai?
Vis dėl to eisiu tuo keliu
Juk jame šitiek daug jausmų ir spalvų.
Nesvarbu ar tai juoda ir balta,
Ar dar visai kitokia -
TAI MANO IR TAVO, IR JŪSŲ LAIMĖS PILNA DALIA.