Kaskart krintu vis žemiau

Rūku padengtos mano dienos,
Nuskalbtos naktys.
Kaskart krintu vis žemiau,
Ten kur šalta,
Ten išeina mirti seni šešėliai.

Pilkas mano sniegas,
Ligi plikumo nusilingavę medžiai.
Kaskart krintu vis žemiau,
Kažkur už žvilgsnių,
Už šypsenų.

Nugenėti mano norai,
Juodai balti, neįgarsinti sapnai.
Kaskart krintu vis žemiau,
Kažkur už spintos,
Po nusenusių dulkių sluoksniu.

Paskutinį syk pamoju,
Tolstantiems riebiems,
Dangaus avinėliams.
Bukais snukiais,
Žiūrintiems į krintantį mane.