2009-11-06 22:58
tokie tekstai man visada mįslė. Tačiau patiko žaidimas su žodžių sąskambiais. Labai daug "Ž" tarsi gręžtų dantį. gal tai ir yra atsakimas į mįslę :) 4,5 bet kam balsuot jau ir taip tapo "SG" :)
2009-11-06 09:37
Mįslė tos trys paskutinės eilikės, man tarsi ir nesinori, kad tas žvėriūkštis kristų, koks jis bebūtų... Nežinau ką dar pridėt, vaizdelis psichodelinis iškyla ir nuliūdnėja pabaigoje.
2009-10-30 21:42
žvėris sutramdytas
2009-10-30 21:05
gražiai sužaista ausų būgnelių virpesiu
2009-10-29 07:18
Visada mėgai knaisiotis po raidžių ir žodžių sąskambius. Tapai šios srities profesionalė. Respect.
2009-10-23 01:42
lenku kilmes
2009-10-22 10:26
kaip iš reklaminio juodaragio lankstinuko :)
2009-10-22 01:21
Yra efektas to pažaidimo priebalsėm, tačiau daugiau nieko nelieka tik č tik ž
2009-10-21 01:12
Žvilgsniu
vėl glamonėju juodą skliautą
gal jis žvaigždėm
akimikrą paguodžia
tokia tiesa
kas moka - žiedžia puodą
o kam nelemta - tenkinas ranka.:)
durnokas komentaras gavosi , kitą kartą bus geresnis :)
2009-10-17 16:02
Skausmingas
2009-10-16 18:40
Labai gražu.Patiko:)
2009-10-16 17:08
suvartojau ir patiko
2009-10-16 00:24
nepakeliamo nepajuntamo visatos vyksmo epicentro šviesus žmogiškas atvaizdas
2009-10-15 19:48
Siaubas, Patarnaujantis, kaip tai nieko nereiškia? Jokios fantazijos čia nereikia - viskas kaip ant delno. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai, tačiau nemažai žmonių šį bjaurų laikotarpį išgyvena panašiai. Tik akmens luitas gali nieko nejausti, kai griūva valstybės pamatai. Aplink purvas, melas, neteisybė. galbūt, autorė mane pasmerks ir supyks, tačiau mano giliu įsitikinimu, jos kūrinys ar ne kūrinys - būtent apie tai. na, bent jau aš jame tai aiškiai įžvelgiu. Juodoji saulutė - ironiškai, su kartėliu pavadinama tai, kas priešinga baltajai saulei - teisingumo ir gėrio simboliui. Tos žvaigždės man asmeniškai - aliuzija į Holivudo šlovės alėją, kur grindinyje įamžinamos "žvaigždės". Tuštybės mugė. Juk Nobelio premijos laureatai į grindinį, kiek žinau, neįliejami? Na, bet ne apie tai. Lietuvoje tokių "žvaigždžių" taip pat pilna. Jos taip aukštai, kad nedrįsk, žmogeli, jų nei žvilgsniu, nei žodžiu neužkabinti. Tylėk, nulenkęs galvą, ir garbink. Tačiau išlindo iš kažkur skalpelis (D. Kedys) ir prapjovė tą pritvinkusį pūlinį... Ardanti (ar dantis už dantį, jei kitokios priemonės nepadeda?) jėga turi būti didžiulė, kad taip tos skerdžiamos žvaigždės žviegia ir žvanga, žaibais suyra. Kur pažyra tas žėrintis žvyras? Ten, kur jam ir vieta - paskui žvairą žvėriūkštį iš pačios apačios. Juk ne kartą girdėjome pastarųjų įvykių reportažuose: "velniai jie, išgamos". Itin tinka čia ž garso aliteracijos... džeržgia viskas ausyse ir galvoje kartu su piktu rudenio vėju ir nežinai žmogus, kuo tikėti, kaip toliau gyventi.
2009-10-15 18:02
pažvelk į pavadinimą. tai nėra kūrinys, tai tik ardanti raidžių orda. kam kyla kokie klausimai?
2009-10-15 17:20
Stebėjau ilgą laiką tavo pažaidimą žodžiais. Žavūs jie, bet gaila, kad nieko nereiškia. :) Na, nebent labai pasitelkus fantaziją.
2009-10-15 16:50
A, va iš kur dienorašty tos geros eilutės:)
Žavingi žodžiai iš žavingo žmogaus:)
Šiaip tai labai tiktų šį tekstą įpinti į kokį fantastikos kūrinį - būtų labai vaizdu.
|
|